Istorija

Staškevičiai (Staszkiewicz) – sena Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos bajorų giminė, kurios istorija siekia bent XVI a. pradžią. Staškevičių (Staszkiewicz) pavardės kilmė siejama su vardu „Staško“ („Staszko“), kurio kilmė yra galimai lenkiška-rusėniška (vardo „Stanislovas“ atmaina/ vardo „Eustachijus“ atmaina).

Nepaisant to, dar 1528 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kariuomenės surašyme minimų „Staško“, „Staškavičių“, „Staškevičių“ gyvenamosios vietos nurodomos etninėse lietuvių gyvenamose žemėse (Žemaitijoje, Trakų, Vilniaus vaivadijose). Tad, giminės etninė kilmė kelia tam tikrų klausimų bei reikalauja išsamesnių tyrimų: (1) pagal pavardę giminės kilmė lyg ir galėtų būtų laikoma rusėniška, tačiau (2) remiantis istoriniais šaltiniais matyti, jog jau XVI a. pradžioje giminės pradininkai pagrinde gyveno etninėse lietuvių žemėse.

Vertinant vėlesnius istorinius šaltinius matyti, kad Staškevičių giminės atstovai pagrinde gyvena Žemaitijoje (Telšių, Raseinių, Šiaulių apylinkėse), taip pat Upytės, Vilkmergės, Ašmenos pavietuose, dabartinės Ukrainos teritorijoje.

Heraldikos tyrinėtojai nurodo, kad Žemaitijoje rezidavę Staškevičiai XVII a.-XVIII a. kaip savo herbą naudojo „Leliwa“ ir „Sas“ herbų variacijas, skirtingais laikotarpiais sudarytuose herbynuose galima aptikti bajorų Staškevičių XVII a.-XVIII a. naudotus herbus „Staszkiewicz I“, „Staszkiewicz II“ bei „Staszkiewicz III“. Vėliau, XIX a. istoriniuose šaltiniuose Staškevičių herbas nurodomas kaip „Leliwa“.